Rūkana - Galerijos - Trumpi susitikimai

Apie

Vaikščiojimai po rūką

Kaimas prie senojo ąžuolo

Trumpi susitikimai

Aprašymas...

Vieta,
kur keletas žmonių gyvena aukštai, apsupti kalnų grandinės baltojo Kaukazo. Kur
karaliauja tyla, samanotos pievos, jose besiganančios avys ir daug dangaus. >>>

Šioje vietoje sutikome vienuolį. Jis pakvietė į savo kiemą,
aprodė augintines vištas, mažą koplytėlę, pastatytą prieš daug šimtmečių. >>><br>

Galvoje įstrigo jaukus pokalbis apie gyvenimą vienumoje,
kaip besišypsodamas vienuolis vis sakė, kad jo buvimas nuotraukoje tik sugadina
kadrą su nuostabia kalnų panorama... >>><br>

ir vaizdas, kuomet toldami vis matėme jį mums mojuojant.

Ijen krateris

2013 pavasarį aplankėme draugą, gyvenantį Airijoje. Apsuptas bekraščių pilko akmens panoramų, lietaus išaugintų tankių pakelės džiunglių, Styvenas pasaulį spalvina kiek kitaip. Kurdamas savo pasaulį. >>>

Važinėdami kartu po aplinkinius miestelius užsukome į vietą, kurią galima pavadinti Paslapčių mišku. Toje vietoje Styvas dažnai vedžioja savo šunis, nes joje gali pabūti vienas. Net retas šalia gyvenantis žmogus čia užsuka. >>><br><br>

Kelios minutės ramaus vaikščiojimo šio miško takais įsiminė kaip vienos svarbiausių lankantis Airijoje.

2012 vasarą keliaudami buvusios Jugoslavijos žemėmis panorome aplankyti dar mažai turistų paliestą Uvac upės kanjoną Serbijoje. Vakarėjo kai supratome, jog atsidūrėme ne ten. Kanjonas pasirodo yra tik maža dalelė dideliame rezervate. <br>Tuomet pro šalį pravažiavo mažasis Fiat ir sustojo. Išlipęs vyras pasiūlė pernakvoti jo tėčio sodyboje, o ryte keliauti toliau. >>>

Taip mes susitikome su tėčiu Milošu, taip pasistatėme palapinę jo žemėje, taip ragavome vakarienei rūgpienį ir taip 7 valandą ryte buvome pakviesti išgerti kavos atsisveikinant. >>>

Paprasta ir tuo ypatinga serbų trobos atmosfera, karštas pienas, stikliukas spiritinio gėrimo ir besišypsantys veidai. >>>

Milošas gyvena su savo devyniasdešimtmete mama. Kalbame gestų kalba ir regis puikiai vieni kitus suprantame. Mus palydi iki autobusų stotelės, duoda kelis dinarus kelionei ir pakviečia atvykti čia žiemą, kai pusnys būna iki kelių. Tuomet sustabdo pirmą pravažiuojantį automobilį – nereikės mokėti už kelionę, bet pinigų atgal nepriima – bus maistui. Pajudam. Milošas pamoja ranka.

Keista matyti senelius, visą gyvenimą gyvenančius vienkiemyje, atvykusius aplankyti mūsų į Vilnių. <br>Keista stebėti kontrastą, kur gamtos auginti žvilgsniai susitinka su didmiesčio gamyklų blokais.